iškišti

iškìšti, ìškiša, -o (ìškišė) 1. tr. daryti, kad būtų kas išlindęs iš kur: Iškìšk liežuvį J. Žiūri ančiukas, iškišęs galvelę iš vandens Ėr. Iškišo toj lapė uodegą, o tie šunes pagriebė už uodegos lapę ir sudraskė BsPIV282. Iškišo galvą pro langą J.Balč. Iškìšk iš kanapių galvą – ar nujojo ponas Klvr. | Iškišk pro duris (išmesk) tas šùtenas (latrus) Šts. | refl.: Staiga prasivėrė kabineto durys, ir išsikišo rūsti senio figūra rš. Jis (filmuotojas) per daug išsikišo su savo aparatu iš apkasų Šlč. Ut ir saulelė išsìkišė iš po debesų Ut. Grūdai jau varpose išsikišo N. 2. tr. daryti, kad būtų į priekį išlindęs, matomas: Reiktų būti daktaruo iškištam, o ans jėpkė[je] begyvenąs Šts. | refl.: Uola išsìkiša toli į jūres KI642. Ta kulšis arkliui didei išsìkiša KI634. Amalis užlipo ant išsikišusio upėn tiltelio J.Dov. Jo krūtinė išdidžiai išsikišdavo priekin, ir veidas suakmenėdavo V.Mont. Didelė balta krosnis išsikiša beveik iki pusės stubos I.Simon. Graži būtų merga, tik dantys labai išsikìšę Š. Tvora išsikišus Pn. 3. tr. prk. parodyti, iškelti aikštėn: Asmeninis sakinys tėra toks, kuris turi gramatikos veiksnį, pasakytą arba bent pasakomą, numanomą, iškišamą J.Jabl. Paspaudimai rašysenoje apskritai temperamentą iškiša rš. Pažiūrėsim, ką tu iškìši (padainuosi, padarysi)! Alk. Dalykas senai iškištas gyvenimo V.Kudir. 4. tr. perkišti per ką: Ar nori? Aš tave pro pelės urvą iškìšu Slnt. 5. tr. iškrauti, iškimšti (vežimą šieno): Eisma, iškišma šieno vežimą Šts. Kol iškìš vežimą [šieno], ir saulė nusės Slm. 6. tr. sunkiai ką parduoti, išleisti: Ir savo kviečius pardavė, tau nepasisakęs, ir linus iškišo, nė žodžio netaręs A.Vien. Tėvo prekių negalėjau niekur iškišti J.Balč. Martynaitis buvo manęs ir juos (pastaruosius paršelius) šiandien kaip nors iškišti I.Simon. Kurgi dabar ją iškiši, tokios pigios karvės! Srv. | Be reikalo iškišei pinigus Jnšk. 7. tr. menk. išleisti už vyro: Būt visas [dukteris] be pinigų iškišęs Rdm. Senoji, matyt, baisiai norėjo iškišti Saliamutę už Petniūnioko J.Balt. Kad ir negraži, ale kai pažadės pasogą, tai ir iškìš Ktk. 8. tr. duoti: Ko tep skubinies ton bažnyčion? Šagi neiškìš Dievas nei zlotelio Rod. 9. intr. pradėti: Tegu jis neiškiša pirma, tai ir aš nesbarsiu Al.

◊ akìs (kóją, nósį) iškìšti trumpam išeiti: Baisu ir nósį iškìšti į lauką, kai taip šalta Srv. O kartais ištisomis savaitėmis šėldavo tokios pūgos, kad nosies į orą nebūdavo galima iškišti rš. Prisivirė košės, daba bijo ana ir nósį į miestą iškìšti Vvr. Tik ìškiši kóją, ir pasineri purvan Dbk. Oras – kad akìs negali iškìšt Skr. Sarmata akis iškišt ir kokį žmogų išvyst Lnkv.

liežuviùs iškìšę

1. labai susidomėję: Iškìšę liežuviùs klausydavome pasakų Pc.

2. iš visų jėgų: Dirba, liežuviùs iškìšę Ėr.

úodegą iškìšti menk. ištekėti: Suaugo jau – gana, norėtų kur úodegą iškìšt Gs.

\ kišti; antkišti; apkišti; atkišti; įkišti; iškišti; nukišti; pakišti; parkišti; perkišti; prakišti; prikišti; sukišti; užkišti